some image

LIFE STYLE NAUJIENOS

PROFESIONALAUS STILISTO ĮVAIZDIS

fashion Donald Drawbertson's Illustrations of Celebrity Stylist June AmbroseKiekvieno specialisto gyvenime ir darbe svarbų vaidmenį vaidina profesionalus įvaizdis. Koks jis turi būti? Kaip sukurti teisingą profesionalaus stilisto įvaizdį kliento akyse?

Sutinka pagal rūbą

Prieš susitinkant su klientu, stilistas turi pagalvoti, kaip jis turi atrodyti ir kokius signalus turi siųsti aplinkiniams. Dirbame paslaugų sferoje, todėl žavesys tiesiog būtinas. Tačiau mados industrijoje taip pat reikia pademonstruoti savo kūrybiškumą ir profesionalią kompetenciją. Ypatingai jeigu kalba eina apie individualius stilistus, kurie dirba su visu kliento stiliumi. Tad labai svarbu nesuklysti pasirenkant savo vizualų sprendimą.

Nesekite mada

Visų pirma, neturite atrodyti kaip jūsų klientai, mados vartotojai. Stilisto įvaizdis turi aiškiai liudyti, kad jis pats yra tas, kuris kuria madą. Lengvai atpažįstamos, komercinės mados tendencijos parodys jus kaip klientą, o ne žmogų, kuris kuria stilių. Todėl būtinai turi būti kažkoks „cinkelis“. Tai nebūtinai turi būti provokacija – juk reikia galvoti apie tai, kad neatbaidytumėte savo auditorijos. Vienas dalykas, kai mes savo komplektą renkamės savo kolegų vakarėliui, ir visai kitas – kai rengiamės pirmam susitikimui su klientu.
Juk pirmo įspūdžio du kartus nesudarysime.
Mano nuomone, pagrindinės kokybiško profesionalaus įvaizdžio paslaptys – tai geras skonis, nebanalūs, tačiau nepereinantys į epotažą, savito stiliaus sprendimai. Ir taip – pirmasis tabu – ne atrodyti komerciškai madingai.

Jokio seksualumo

Antrasis tabu – tai per daug seksualus įvaizdis. Tokie signalai, kai klientas ir specialistas yra vienos lyties, sukelia konfliktinę situaciją, kadangi klientas jaučiasi tarsi stilistas būtų už jį viršesnis. O jeigu stilistas priešingos lyties atstovas, tuomet perdėtas seksualumas gali būti per daug provokuojantis. Ypatingai, jei specialistas – jauna moteris. Reikia nepamiršti, kad seksualus signalas iš moters, kuri teikia paslaugas, tai įsitvirtinęs standartas, kad ji yra pasiekiama, o tai tikrai nebus naudinga profesionaliam stilistui.

Viskas idealiai paprasta

Trečiasis tabu – prabanga. Kuo pasireiškia? Tai ne tik kailiniai ir brangenybės, kuriuos, manau, yra išvis neprofesionalu dėvėti, jei teiki paslaugas. Tačiau tai ir prestižinių prekinių ženklų logotipai. Mano nuomone, jeigu stilistas dėvi prekiniais ženklais paženklintus rūbus ar aksesuarus, tai reiškia, kad jis nepasitiki savo skoniu ir stengiasi tai paslėpti prekinių ženklų pagalba. Žinomi ir garsūs vardai šioje situacijoje sužaidžia kaip „ramentai“, kurių pagalba žmogus stengiasi palaikyti savo reikšmingumą ir priklausomybę mados pasauliui. Tai aksioma. Be to, jeigu kuriate madą, jūs neturite konkuruoti su klientas dėl prabangos ir aukštesnio socialinio statuso. Individualumas, kūrybiškumas – tačiau ne varžymasis su klientu dėl statuso.  Negalėsiu įvardinti, kokie šiandien turi būti stilisto aprangos komplektai, nepasakysiu spalvų ir aksesuarų. Tačiau pasakysiu, kad įvaizdį papildžius kūrybiškomis detalėmis, nestandartiniais kirpimais, vienokiu ar kitokiu garderobo derinimu. O koks būtent tai stilius – boho, minimalizmas, dekonstruktyvizmas arba dar koks nors iš šimtų galimų, o tiksliau – iš jų miksų, tai jau ne taip svarbu. Kūrybingas, stilingas, šiuolaikiškas ir tuo pačiu nepavaldus madai – būtent taip charakterizuočiau tikro stilisto įvaizdį.

Tačiau išvaizdos dedamoji – tik viena iš profesionalaus įvaizdžio komponentų.

Leksikonas

Antrasis svarbus įvaizdžio komponentas – profesionalus žodynas. Tai kalba, kuria stilistas bendrauja su savo klientu. Ir jei, norėdamas pagrįsti savo sprendimą pasinaudos tokiais žodeliais kaip „vau!”, “super!”, “klasiška!”- tai tikrai nepaliudys apie jo profesionalumą. Jis turi nepriekaištingai valdyti profesioanlų leksikoną. Jeigu jis dirba garderobo srityje, turi puikiai žinoti gaminių asortimentą ir sakyti ne “megztukas”, o “kardiganas”, ne “patrumpintos kelnytės”, o “kiulotai” ar “bridžai” ir žinoti, kuo jie skiriasi. Būtina skirti švarką nuo žaketo ir bleizerio, suprasti, kas yra “tenchcoat” ir “chesterfield”. Tačiau maža moėti teisingai vadinti daiktus. Tikras specialistas turi taip pat gebėti valdyti įvaizdžio kompozicijos terminologiją: jis turi suprasti, kas yra akcentas ir jėgos linija, statika ir dinamika, ritmas, proporcija, pusiausvyra, ir taip toliau. Aiškinant, kodėl klientui reikalingas vienas ar kitas įvaizdžio elementas, reikia gebėti argumentuoti savo mintis profesionalia kalba, o ne emocijomis.

Informacijos perdavimas

Tačiau profesionali stilisto kalba reiškia ne tik terminologijos vartojimą, tačiau ir taktišką darbą su kliento išvaizdą. Mūsų kalboje negali būti žodžio „trūkumai“ – jį reikia visiškai išbraukti iš savo žodyno. Tai padaryti neturėtų būti sunku, jeigu jūs tikrai mylite žmones ir vietoje jų trūkumų matote jų išvaizdos privalumus. Parinkdami klientui aprangą ir analizuodami jo atvaizdą veidrodyje su vienu ar kitu komplektu, niekada neturime ištarti: „Su šia suknele Jūsų klubai platūs“ arba dar blogiau“Jūsų figūra kriaušės tipo“. Žmonių savivertę reikia didinti, o ne kritikuoti jų išorinius duomenis.

Portfolio

Profesionalus stilistas, užsiimantis privačia praktika, skirtingai nei kirpėjas ar vizažistas, negali tikėtis, kad apie jo profesionalumą spręs pagal salono reputaciją. Jam būtina aiškiai ir profesionaliai parodyti savo galimybių spektrą – šiuo atveju padės profesionalus portfolio. Jame turi būti keletas stilingų klientų pasikeitimų (arba realių modelių – t.y. paprastų žmonių).

Tačiau portfolio esančios fotografijos turi būti profesionalios ir kokybiškos. Jei fotosesija mėgėjiška, tai ir paties stilisto darbas atrodo mėgėjiškas ir nebrandus. Todėl pradedančiam stilistui reikia nepataupyti ir investuoti į savo portfolio tam tikras priemones, dirbti su geru kirpėju, patyrusiu vizažistu ir profesionaliu fotografu. Šios investicijos atsipirks sukuriamu įspūdžiu tikslinei auditorijai. Žodžiu, portfolio – tai svarbiausias ir pirmas dalykas, kurį turite parodyti klientui, prieš siūlant savo paslaugas.

Profesionalumo patvirtinimas

Stilisto įvaizdžiui taip pat didelį vaidmenį vaidina dokumentai, patvirtinantys jo išsilavinimą – diplomai, sertifikatai, liudijimai. Tačiau kur juos dėti? Daugelis specialistų jų sukaupia gana daug. Juk po bet kokio vienadienio seminaro išduodamas sertifikatas su auksiniu antspaudu. Tačiau iškabinti juos studijoje ant sienų, mano nuomone, yra senamadiška ir provincialu. Aš rekomenduočiau išsilavinimo dokumentus sudėti į portfolio. Nuskanuokite savo visus sertifikatus, sumažindami iki atvirutės ar net pašto ženklo dydžio ir atspausdinkite ant vieno lapo bei įdėkite į savo portfolio. Manau, ne paslaptis, kad žmonės niekada neskaito, kas parašyta diplomuose. Tačiau pats faktas apie jų turėjimą byloja apie tai, kad asmuo domisi šia sritimi ir tobulinasi.

id 5b id 6b id 3b

Konstantinas Bogomolovas, mokslų daktaras, mados analitikas, „Bogomolov‘ Image School“ vadovas  (Ryga, Latvija) www.bogomolov.lv